Humanitarinės geografijos link

Zigmas Kairaitis

Santrauka


Straipsnį sudaro trys dalys, kuriose nagrinėjami humanitarinės geografijos formavimosi kontekstai ir jos teminiai modusai. Pirmoje dalyje „Geografinis posūkis humanitaristikoje“ trumpai apžvelgiamos tendencijos Lietuvos humanitaristikoje – pasirodžiusios monografijos, straipsniai, kuriuose nagrinėjamos žmogaus ir geografinės aplinkos sąsajos, jų atspindys kultūroje, literatūroje, istorinėje savimonėje. Antroje dalyje „Vaizdinis posūkis kultūroje“ aptariami vaizdinių ir vaizduotės tyrimai, kurie aktualizavo geografinę dimensiją humanitariniuose moksluose, ir atvirkščiai – humanistinę dimensiją geografiniuose tyrimuose. Trečioje dalyje „Humanitarinis posūkis geografijoje“ apžvelgiama humanitarinės geografijos idėjų plėtotė geografijos moksle ir humanitarinės geografijos kaip atskiro koncepto suformulavimas (D. Zamiatinas) bei humanitarinės geografijos raidai įtakos turėjusių geografijos teminių modusų visuma. Straipsnis baigiamas nuostata apie būtinumą (tikslingumą) Lietuvos aukštojoje ir bendrojo lavinimo mokykloje geografijos studijų ir mokymo procese įvesti atskirus humanitarinės geografijos segmentus.

Reikšminiai žodžiai: humanistinė geografija, humanitarinė geografija, topofilija, filotopija, sinergetinė geografija.


Visas tekstas:

PDF