Lietuvos grūdinių kultūrų gavybos teritorinė analizė 2000–2014 metais

Ieva Žvigaitytė, Izolda Ona Bražukienė

Santrauka


Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos grūdinių kultūrų gavybos teritorinę sistemą ir ją lemiančius gamtinius, socialinius, ekonominius veiksnius. Grūdinės kultūros mūsų šalyje užima vis svarbesnę vietą ir atlieka prioritetinį vaidmenį šalies žemės ūkyje. Grūdinės kultūros – tai kertinis Lietuvos žemės ūkio pagrindas, kurio stabilumą palaiko ir formuoja daugelis veiksnių ir sąlygų. Atlikus grūdinių kultūrų teritorinę analizę per 2000–2014 m. laikotarpį nustatyta, kad šių kultūrų gavybos specializaciją mūsų šalyje lemia daugelis veiksnių: gamtiniai, klimato, Vyriausybės vykdoma žemės ūkio politika, mažesnės investicijos ir sąnaudos lyginant su gyvulininkyste bei šio sektoriaus aprūpinimas pašarais, ūkių stambėjimas, Europos Sąjungos parama, didėjančios maistinių kviečių kainos ir poreikis pasaulinėje ir vidaus rinkose. Įvertinus grūdinių kultūrų gavybą lemiančius veiksnius ir teritorinę sklaidą nustatyti šių kultūrų gavybos maksimalių, vidutinių ir minimalių pokyčių arealai. Maksimalių pokyčių arealas apėmė Vidurio Lietuvą. Jam būdingos ne tik geros gamtinės, klimato sąlygos (aukšti derliaus ir derlingumo rodikliai), bet ir didėjanti maistinių kviečių dalis, ūkių stambėjimas, mažėjanti gyvulininkystės dalis, aukštos maistinių kviečių kainos pasaulinėje rinkoje. O vidutinių ir minimalių pokyčių arealai apėmė likusią Lietuvos dalį, šiose teritorijose mažai kito grūdinių kultūrų pasėlių plotai, derlingumas išliko tolygus, derlius nebuvo didelis. Pagrindinė sąlyga, lėmusi tokias tendencijas, – mažiau palankios gamtinės, klimato sąlygos augalininkystei plėtoti.

Reikšminiai žodžiai: augalininkystė, grūdinės kultūros, grūdinių kultūrų gavyba, pasėlių plotai, grūdų derlius, grūdų derlingumas, pokyčių arealai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.4


Visas tekstas:

PDF