Muziejus kaip mokymo(si) aplinka

Jolanta Butkutė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjami esminiai muziejinių edukacinių programų rengimo pokyčiai. Šių programų populiarumas mokymo(si) atžvilgiu vertinamas ne tik kaip naujų žinių pateikimo, bet ir kaip žinių perėmimo, išmokimo, praktinio panaudojimo priemonė. Edukacinių užsiėmimų metu skatinama kultūrinė, meninė, pažintinė ir kita aktyvi veikla ar jos forma per žaidimus, pasakojimus, teatralizaciją, viktorinas, meninę kūrybą, diskusijas ir kitas raiškos formas. Edukacinės programos kuriamos atsižvelgiant į lankytojų (mokytojų, mokinių) interesus, lūkesčius ir tikslus, o koreguojamos paisant lankytojų vertinimų, pageidavimų. Straipsnį sudaro kelios dalys. Pirmojoje nagrinėjama muziejinių edukacinių programų teritorinė sklaida Lietuvos savivaldybių atžvilgiu. Antrojoje – muziejinių edukacinių programų pasiskirstymas pagal ugdymo sritis. Trečiojoje – muziejinių edukacinių programų pasiūla ir paklausa 2008–2014 m. laikotarpiu.

Reikšminiai žodžiai: muziejinė edukacija, ugdymo sritys, geografija, edukaciniai užsiėmimai, lankytojų skaičius.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.12


Visas tekstas:

PDF