Bendroji ugdymo programa kaip kultūra, semiotinė sistema ir komunikacijos medija

Zigmas Kairaitis

Santrauka


Straipsnyje, remiantis komunikacijos paradigma, pažvelgta į Bendrąją ugdymo programą (BUP, curriculum) kaip kultūros, semiotikos ir komunikacijos objektą. Plintanti medijų kultūra vis plačiau skverbiasi į įvairias – iš pirmo žvilgsnio visai nesusietas su medijomis – sritis. Mediologijos taikymas konkretiems objektams „pakelia“ juos į kultūros ir visuomenės lygį. BUP pagal savo svarbą visuomenei, vaidmenį istorinių politinių virsmų metu galime priskirti kultūros fenomenui. Taip ir buvo traktuojama BUP atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę (1990 m.). Vėliau BUP vaidmuo sumenkėjo, virto tik norminiu dokumentu, kurį reikia nekritiškai vykdyti. Tačiau mokytojo santykis su BUP yra gana sudėtingas. Į BUP tekstą galima žiūrėti kaip į semiotinę (ženklų) sistemą.

BUP turinys, pateikiamos sąvokos, terminai, teiginiai gali būti interpretuojami įvairiuose edukaciniuose kontekstuose ir diskursuose. BUP, kaip ir visa švietimo sistema, yra saviraidi semiotinė-sinergetinė sistema, veikiama vidaus ir išorinių įtakų. Komunikacijos požiūriu BUP yra tarpininkas – medija – tarp visų ugdymo proceso dalyvių. Edukacijos procese per komunikacinį santykį su BUP turiniu (ženklais) pažinimo, dvasiniai ir veiklos objektai įgyja tam tikras prasmes ir reikšmes.

Reikšminiai žodžiai: Bendroji ugdymo programa, kultūra, semiotika, sinergetika, komunikacija, medija.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ge.2016.13


Visas tekstas:

PDF